Į salę jie įėjo keturiese – tai gamtotvarkos vadybos specialybės pirmakursiai Aistė, Santa, Mantautas, Evaldas. Susikaupę, aukštai kojas kilnodami, kaklus tiesdami ir besižvalgydami aplinkui – tarytum tikri gandrai!

Skriski skriski, Lietuvėlėn,
Tu gandreli, gandreli baltas,
Ten į aukštą drebulėlę

Lizdas tau įkeltas... šalia, visiems netikėtai suskambo aktorės Linos Bocytės Garbačiauskienės  subtiliai vedama daina...

„Suk prie melsvo Nemunėlio
Į dvarelį, į dvarelį margą,
Apsakyki motinėlei

Mano juodą vargą“... visi nuščiuvę klausėme, net šiurpuliukas per nugarą nubėgo... bet pasigirdo gandrų gagenimas ir studentų lūpose suskambo liaudies išmintis, bylojanti apie meilę baltąjam gandrui, kuris kasmet ankstyvą pavasarį sugrįžta į tėviškę. Jie porino, kad net žmogų senoliai su gandru lygindavę. Jei žmogus švarus, tvarkingas, senoliai sakydavę: „baltas, kaip gandras“, o jei aukštas, ilgomis kojomis: „stipinėja, kaip gandras“ arba dar sakydavo: „kojų ilgybė – kaip gandro“! Šiaulių valstybinėje kolegijoje  dirbančios Šiaulių dramos teatro aktorės  L. Bocytės Garbačiauskienės suburti ir pamokyti studentai ir mąsliai, ir žaismingai perteikė legendas, burtus bei pastebėjimus, sukauptus per daugel metų, apie tikro pavasario pranašą – GANDRĄ.

Literatūrinė kompozicija „Gandre, gandre, suk tekinį“ nepaliko abejingų – taip laukiamo pavasario dvelksmą pajuto kiekvienas esantis salėje – ypatingą  nuotaiką sukūrė ir gandrų klegėjimas, kurį „valdė“ Gv09 grupės studentas Kostas Povilaitis.

Taip prasidėjo renginys, į kurį ŠVK Turizmo ir vadybos katedra kolegas pakvietė kovo 24 d., ketvirtadienį. Gandro diena (Blovieščius) – tikrojo pavasario pradžios šventė, pastaruoju metu primiršta, o anksčiau buvusi viena iš svarbesnių pavasario švenčių. Sakoma, kad tą dieną parskrenda gandras, nešinas kiele ant uodegos, o kielė baigia išspardyti ledus.

Sveikinimo žodį tarusi Turizmo ir vadybos katedros vedėja doc. Dr. J. Vveinhardt išreiškė viltį, kad nuo šiol kovo 25 d. į „Gandrines“ rinksimės kasmet (mūsų šventė buvo vieną dieną „paskubinta). Kartu su mumis prisiminti tautos tradicijas sutiko  nemažas būrys svečių, tiesiogiai susijusių su gamtos turtų saugojimu, stebėjimu ir puoselėjimu: Kurtuvėnų RP ekologai I. Jazdauskaitė ir V. Lopeta, Šiaulių miškų urėdijos (ŠMU) ryšių su visuomene specialistė L. Mejerienė ir Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos agentūros, Pakruojo skyriaus vedėjas G. Cinkutis. Nieko nelaukę, kvietėme juos pasidalinti savo ilgamečių stebėjimų patirtimi, papasakoti apie pavasario džiaugsmus, darbus...

Ekologas V. Lopeta, pristatydamas pranešimą  „Pavasarį grįžtantys paukščiai“, atskleidė  daug paslapčių apie sparnuočius mūsų draugus, išaiškino, kad gamtininkai skirsto pavasarį į kelis periodus ir dabar ne kas kita, kaip ankstyvojo pavasario fazė. Tikiu, kad kiekvienas šventės dalyvis įsiminė nors po keletą dar nepažintų paukščių, nes kiekvieną pasakojimą lydėjo nuotrauka-skaidrė.

Kaip jau buvo minėta, iš Kurtuvėnų RP sulaukėme ir ekologės I. Jazdauskaitės, kurios pristatyta tema „Iš po žiemos...“ supažindino su atbundančios floros ir faunos pasauliu. Sužinojome, kad meškos negiliai įminga žiemą ir vos tik orams atšilus, mėgsta išlįsti iš savo guolio laukan pasižvalgyti. Neveltui yra posakis: „viduržiemį meška ant kito šono verčiasi“ – suprask, žiema jau eina į pabaigą. Daugelis esame girdėję apie pavasarį renkamus grybus, „gegužiukais“ ar „mojaviniais“ vadinamus, bet, kad tokia gausybė grybų auga pavasarį gali žinoti tik specialistai ir „prisiekę“ grybautojai. Ekologė supažindino su Raudonosios knygos augalais, augančiais mūsų pievose.     

Labai naudingas ir įdomiai pateiktas buvo kitos mūsų viešnios, ŠMU atstovės L. Mejerienės, pranešimas „Mes – miškui, miškas – mums“. Ar dažnai pagalvojame kaip reikalingi yra miškai – „žalieji žemės plaučiai“? Miškas ne tik oro grynintojas, bet ir žaliavos šaltinis (1 m³ medienos – 5 tūkst. pieštukų arba daug kitų būtinų daiktų). Sužinojome apie miškininkų darbus: miškų kirtimo ir atkūrimo procesus, rekreacinių zonų įrengimą bei jų priežiūrą, darbus, kuriuose talkinti galėtų ir mūsų kolegijos studentai.

Ketvirtas svečias, Aplinkos apsaugos agentūros Pakruojo skyriaus vedėjas  G. Cinkutis, pristatė pranešimą „Aplinkos apsaugos agentūros veikla: misija ir rezultatai“. Svečias papasakojo apie Agentūros struktūrą, nuveiktus darbus ir... apie problemas, kurias gali sukelti dideli gandralizdžiai, sukrauti ant elektros perdavimo stulpų. Kiekvienas metų laikas – savos problemos, kurias spręsti reikia operatyviai, netausojant savęs ir neskaičiuojant laiko.

Šventės pabaigoje visus susirinkusius pakvietėme į viktoriną, kurios beveik visi klausimai buvo susieti su sparnuočiais. Pirmąjam atsakius į pateiktą klausimą tikrai pasisekė – vietoje prizo gavo pasistiprinti bandele (tokia pat skania, kaip iškepta močiutės) ir saldainiais. Tai buvo savotiškas atlygis visiems šventės dalyviams, kurie pietų pertraukos metu buvo kartu su mumis, šventė „Gandrines“.

Ir dar norėtųsi padėkoti... Turizmo ir vadybos katedros vardu nuoširdžiai dėkojame visiems svečiams, kurie ne tik sutiko dalyvauti mūsų renginyje, bet ir pristatė labai įdomius pranešimus. Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas ateityje bus prasmingas ir naudingas. Dėkui kolegoms iš Aplinkos ir statybų inžinerijos katedros, lektorėms V. Petraškienei ir J. Daniliauskaitei, kartu su savo studentais atvykusioms į mūsų organizuojamą šventę.

Ačiū už prasmingą žodį literatūrinės kompozicijos atlikėjams ir ypač – lektorei L. Bocytei Garbačiauskienei.

Iki kitų „Gandrinių“!

Renginio programa

Daiva Kirvelienė, šventės organizatorė,  
Turizmo ir vadybos katedros lektorė