Vasario 9-11 d. projekto „Kolegijų dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos, apimančios dėstytojų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, ugdymas/is ir jų plėtotė siekiant veiksmingo Lietuvos kolegijų studijų tarptautinimo“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM-07-K-01-058) mokymai pakvietė į Klaipėdą. Dirbant kartu su kolegėmis iš Klaipėdos aukštosios verslo mokyklos, trys dienos pralėkė labai greitai. Lektorė dr. Daiva Lepaitė organizavo aktyvius, klausytojus įtraukiančius užsiėmimus. Pagrindinis jų tikslas – analizuoti, vertinti turimą tarpkultūrinio bendravimo patirtį ir kurti naujus gebėjimų elementus tiek bendraujant užsienio kalba, tiek kitose profesinės ar asmeninės veiklos srityse.
Šis straipsnelis – dešimties kolegijiečių atsiliepimuose sudėtos mintys ir patyrimai, išklausius mokymo programą „Tarpkultūrinė kompetencija bendraujant užsienio kalbomis“.
|
Sužavėjo seminaro lektorė, dėstomos informacijos pateikimas. Jos asmenybės žavesys įkvėpė tobulėti. Išmokau dalintis asmenine tarptautine patirtimi, etiškai bendrauti „jautria“ tema. |
|
Puikiausi praktiniai patyrimai. Kolegų atviras bendravimas paskatino susimąstyti. Puiki atmosfera bendraujant. |
Prisimintinas vienas praktinio darbo epizodas. Pasirinkę šalį, turėjome apibūdinti įvairius aspektus, lemiančius tarpkultūrinę komunikaciją. Stereotipiškai tarpkultūrinę komunikaciją suprantame kaip bendravimą su kitos tautos ar šalies atstovu, kitokios religijos ar kalbos nešėju ir pan. Seminare supratome, kad bendravimas su savo kraštiečiu kolega taip pat yra tarpkultūrinė komunikacija – sklandi arba virtusi nepakantumo etiketėmis.
|
Neturiu asmeninės tarpkultūrinės kompetencijos praktinės patirties. Dirbant su kitų tautybių studentais svarbu daug skaityti ir pačiam mokytis apie jo šalį. Kas įdomiausia dalyvaujant šiame projekte – mes patys apie save daug sužinojome, arčiau pažinome vienas kitą. |
Užsiėmimų pradžioje skaitėme padalomosios medžiagos žodžius, sakinius, rekomendacijas ir jautėmės viską suprantantys bei gebantys. Šio straipsnelio pavadinimui panaudotas mokymų dalyvės teiginys „naujas požiūris į save ir kolegas“ rodo, kad suvokėme poreikį mokėti ir gebėti daugiau.
|
Aiški mokymų medžiaga bei kolegų patirtis padėjo įžvelgti tarpkultūrinių gebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses. Šios žinios ir gebėjimai taikomi tiek dalykinėje veikloje, tiek sąveikoje su kitai asmenimis ir kultūromis. |
Trijų dienų seminarą baigėme parengdami ir aptardami asmeninius tarpkultūrinės komunikacijos tobulinimo planus. Ko gero, žemiau parašyti žodžiai yra ir seminaro rezultatas, ir tarpkultūrinės komunikacijos tobulinimo individualios užduotys.
|
Pripažinti kultūrų įvairovę komunikacinėje aplinkoje. Išanalizuoti įvairius bendravimo verbalinius ir neverbalinius ženklus (ypač – savo) ir taikyti juos. |
|
Puikus poilsio ir mokslo taikymas. Naujas požiūris į save ir į kolegas. Puikus akiračio plėtojimas. |
|
Supratau, kad turiu tobulinti savo neverbalinę komunikaciją. Seminaro metu pasitikrinau savo nuostatas tarpkultūrinėje plotmėje. Džiaugiuosi sudaryta galimybe pažinti kolegas. |
|
Per tris dienas dar kartą sau patvirtinau mano nuostatą, kad bendrauti reikia mokytis kasdien ir visada, ir visur. Reikia ruoštis bendravimui su kitų kultūrų žmonėmis, skaityti informaciją ir apsišarvuoti begaline tolerancija. |
|
Šiame seminare buvo naudinga išgirsti apie kitų tautų kultūrą, papročius. Taip pat įsivertinti savo kalbos lygį bei susipažinti su Europos dokumentais. Davė motyvacijos mokytis užsienio kalbų, tobulinti toleranciją kitų tautų žmonėms. |
Sustiprėję dvasia, žiniomis ir gebėjimais, laukiame kito seminaro, kai giliau žvelgsime į savo profesinę veiklą, svarstysime, kaip į tarpkultūrinės komunikacijos erdvę įtraukti studentus.
Projekto dalyvių informacija

Šiauliečiai seminaro dalyviai auditorijoje. Stovi dėstytoja dr. D. Lepaitė

Atliekant praktinę tarpkultūrinės komunikacijos užduotį – stebėti
Latvijos prezidento V. Zatlers sutikimą viešbutyje Amberton Klaipėda

Seminaro dalyviai