Lietuvoje Žemės diena minima kovo 20-tą, kartu pažymint ir pavasario lygiadienį (kovo 21 d.).  Šiaulių valstybinės kolegijos akademinis jaunimas, neabejingas gamtos problemoms, nutarė nutiesti draugystės tiltą į kaimyninį Pakruojį – kartu su miesto bei rajono vadovais, vietos moksleiviais ir darželių auklėtiniais Žemės dieną paminėti kovo 18 d. (penktadienį).      

Gamtotvarkos vadybos programos studentai ir dėstytojai su nekantrumu laukėme kovo 18-tos dienos – Aplinkos ir statybos inžinerijos katedros vedėjas V. Jaškauskas mus pakvietė prisijungti prie išvykos į Pakruojį, minėti Žemės dienos. Išvyka turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto. Kai iš už posūkio išniro geltonšonis „Transbuso“ autobusas, visi  studentai jau buvo pasirengę į kelią – „apsiginklavę“ inkilėliais ir gera nuotaika. „Aplinkoriai“  vežėsi net  40 namelių parskrendantiems giesmininkams, tad ir mes (15-ka „gamtukų“) turėjome progos palaikyti juos rankose – kol inkilą į medį įkels... Bet geriau papasakosiu apie viską iš eilės.

Gražų penktadienio rytą pajudėjome link Pakruojo. Kelionė neužtruko, tad miesto centrą pasiekėme anksčiau, nei susirinko visi šventės dalyviai. Neilgai pasižvalgę po miestelio centrą, visi buvom pasveikinti gražaus būrio pakruojiečių: į gausiai susirinkusių jaunųjų gamtos mylėtojų būrį kreipėsi miesto bendruomenės atstovai,  meras, gamtos agentūros Pakruojo skyriaus vadovas, miškininkai. Garbė pakelti Žemės vėliavą teko mūsų grupės sielai, mus visus pakvietusiam į savo gimtą miestą, Aplinkos apsaugos specialybės pirmakursiui Evaldui. Pasidžiaugę gražiai vėjyje plevėsuojančia Žemės vėliava (mėlyname fone boluoja žemės rutulys), didžiule kolona patraukėme link Pakruojo dvaro sodybos – pėsčiomis. Į dvaro parko medžius  turėjome įkelti inkilus.

Atėję į vietą pamatėme, kad mes čia laukiami: sukrautas didelis laužas, sunešti suolai, net vaišės paruoštos! Pasidalinę į kelis būrelius, visi pasklidome po parką. Labai tikiuosi, kad energingai besikarstančių po medžius studentų įkelti inkilėliai greitai sulauks šeimininkų. Netrukus prie laužo prasidėjo puota – kas šoko ratelį, kas ant laužo dešreles kepė, bet tikrai visiems užteko veiklos. Buvo smagu!  Viešnagę dvaro sodyboje vainikavo ekskursija po dvaro rūmus, kurią pravedė Pakruojo laisvalaikio ir poilsio centro direktorius, rodos dar visai neseniai  studijavęs mūsų kolegijoje turizmo administravimą, Valdas Kanišauskas. Aprodė gražiausias dvaro menes, atskleidė daug paslapčių iš dvarininkų  gyvenimo (net penkios Fon Ropų kartos Pakruojo dvarą valdė), papasakojo apie tolimesnius dvaro tvarkymo planus. Dvaras patiko, net bandėme įsivaizduoti save, besisukančius puošniojoje Šokių salėje... ir tai visai realu! Dabartiniai šeimininkai noriai įsileidžia svečius, norinčius ypatingai atšvęsti savo šventes. Užsisvajoję, suskubome atsisveikinti – dar reikia aplankyti Klovainių girininkiją. Miškininkas Mindaugas gražiai visus globojo visos šventės metu, mokė inkilus kelti, tad buvo nutarta jo valdose palikti dalį inkilų. Girininkijoje visi sutarėme, kad besimezgančią draugystę reikia tęsti ir pažadėjome rasti laiko bei noro dar nekart sugrįžti – medelių sodinti. Į Šiaulius grįžome kiek pavargę, bet tikiu – laimingi, kad nors vieną dieną praleidome kitaip, tapome truputį didesniais Žemės draugais...

Džiaugiuosi ir dėkoju Aplinkos apsaugos specialybės pirmakursiams ir jų kuratorei lektorei V. Petraškienei už kvietimą prisijungti prie šios išvykos-šventės. Mes taip pat mokame švęsti – kviečiame kovo 24 d., kartu su gamtotvarkos vadybininkais, pasveikinti Baltąjį gandrą ir tikrąjį pavasarį.

Daiva Kirvelienė
Turizmo ir vadybos katedros lektorė