Šiaulių valstybinėje kolegijoje – projektas studentų psichologinei gerovei stiprinti
Studijų metai dažnai siejami su naujomis galimybėmis, pažintimis ir savarankiškumu. Tačiau kartu tai ir laikas, kai jauni žmonės susiduria su nemažai iššūkių – akademiniu krūviu, stresu, nerimu, asmeniniais ar socialiniais sunkumais. Būtent į šiuos klausimus Šiaulių valstybinė kolegija siekia atsakyti įgyvendindama Valstybinio studijų fondo finansuojamą projektą „Psichologinė gerovė ir įtrauktis studijų procese“. Jo tikslas – stiprinti studentų psichologinę gerovę, socialinę įtrauktį ir lygias galimybes, taip pat gerinti emocinės bei psichologinės pagalbos prieinamumą.
Šis projektas nuo įprastų seminarų skiriasi tuo, kad studentai čia nėra tik klausytojai. Jie patys tampa tyrėjais, dalyvauja renkant ir analizuojant duomenis, diskutuoja apie savo aplinką ir rengia rekomendacijas kolegijai. Projekto išskirtinumas – studentai įtraukiami kaip aktyvūs jo dalyviai ir partneriai.
„Mes studentus įtraukiame į tyrimą, kad patys studentai sužinotų, kaip jie jaučiasi, ką jie pastebi. Ne kad dėstytojai apie tai klaustų, bet patys iš savo studentiškos pusės sužinotų, kokios yra problemos, kaip jie jaučiasi studijų procese, ką reikėtų pagerinti. Pagal atliktą tyrimą jie patys rašys mums, kolegijai, rekomendacijas ir pateiks ką reikėtų gerinti, o mes atsižvelgsime į tai ir žiūrėsime, kaip galime pastiprinti projektus, socialinę gerovę, įtrauktį ir pagalbos prieinamumą mūsų kolegijoje“, – teigia projekto vadovė, Šiaulių valstybinės kolegijos Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros lektorė Lijana Simsonienė.
Projekto metu studentai ne tik dalyvauja tyrime, bet ir mokosi atpažinti su studijomis bei kasdieniu gyvenimu susijusius sunkumus, ieško būdų juos spręsti.
„Projektas naudingas ne tik mūsų mokymosi procesui, bet ir mums asmeniškai asmeniniuose gyvenimuose. Kas turi šeimas, kas senelius, turime darbus. Netgi jauni studentai dabar pasirenka dirbti ir jiems tenka derinti darbą kartu su mokslais. Visa tai į studentų gyvenimą įpina stresą, todėl tokių projektų metu mes gauname metodinės medžiagos, informacijos ir žinių, kaip valdyti kylanntį stresą, nerimą tam, kad visa tai neperaugtų į perdegimą ir kaip atpažinti, kai esi ant perdegimo ribos, kai jau reikalingas medikų įsikišimas“, – teigia Socialinio darbo studijų programos II kurso studentė ir projekto dalyvė Agnė Vaičiuvienė.
Projektas apima ir praktinę tyrimų veiklą – studentai mokosi rengti tyrimo instrumentus, rinkti ir analizuoti duomenis, pristatyti rezultatus. Taip pat organizuojami seminarai apie psichologinį atsparumą, nerimo valdymą, stresą ir perdegimą, emocinę sveikatą, lygių galimybių užtikrinimą bei psichologinės pagalbos prieinamumą.
„Dalyvaujant projekte turėjome galimybę susipažinti ir praktiškai iš arčiau pamatyti, kaip teisingai turi būti atliekami tyrimai. Dalyvaujant seminaruose išmokome kaip reikia teisingai naudotis informacija, kaip susikurti teisingai temą, išsikelti uždavinius, klausimus, susikurti klausimyną, išanalizuoti susirinktus duomenis, išanalizuoti juos pagal rašto vadovo reikalavimus. Taip pat patys rengėme apklausą savo kolegijoje siekiant išsiaiškinti studentų socialinės atskirties bei lygių galimybių nuostatas“, – dalinasi Socialinio darbo studijų programos III kurso studentė ir projekto dalyvė Edita Jankevičienė.
Tačiau psichologinė gerovė šiame projekte suprantama plačiau. Kalbama ir apie tai, ar kiekvienas studentas jaučiasi matomas, priimtas ir turintis vienodas galimybes dalyvauti studijų procese. Dėmesio skiriama ir jautresnėms socialinėms grupėms, kurių atstovai ne visada išdrįsta kalbėti apie savo poreikius ar žino, kokios pagalbos gali sulaukti.
„Labai smagu taip pat, kad projekto metu mes su projekto dalyviais galėjome komunikuoti vienas su kitu, vienas kitam atskleisti savo asmeninius išgyvenimus, kas ką patiriame, nes buvome susirinkę iš skirtingų grupių, pažinome vienas kitą labiau ir supratome, kad ne tik aš susiduriu su stresu bet kad aš gyvenu sociume, kuris pilnas, verda, kunkuliuoja lygiai tose pačiose problemose, kaip ir aš“, – teigia A. Vaičiuvienė.
Skirtingos studentų patirtys čia taip pat tampa svarbia projekto dalimi – kolegijoje mokosi ir jauni žmonės, ką tik baigę mokyklą, ir vyresni studentai, studijas derinantys su darbu, šeima ar profesiniais pokyčiais.
„Dalis yra jaunų studenčių, kurios po mokyklos ir yra vyresnių studenčių, kurios turi turbūt daugiau iššūkių vėl iš naujo studijuoti, ypač, kai reikia keisti savo profesinę veiklą. Tas krūvis, kai reikia viską susistyguoti. Laiko planavimas, man atrodo, yra vienas iš esminių dalykų, ypatingai trečiame kurse. Nereikia visko daryti paskutinę naktį, nes jau to mažiausiai norisi“, – pastebi E. Jankevičienė.
Siekiama, kad projekto rezultatas neturėtų likti vien studentų patirtimi. Numatyta parengti rekomendacijas Šiaulių valstybinei kolegijai.
„Dar jie turės pagal kaip tik baigiasi metodologinių seminarų ciklas ir jie darys apklausą studentų, vėliau daluvaus studentų ir dėstytojų diskusijoje apie įtrauktį, pagalbos prieinamumą ir lygias galimybes mūsų kolegijoje. Žiūrėsime, ką pateiks, kokie tie rezultatai ir žiūrėsime, kokias rekomendacijas jau studentai mums pateiks, kaip jie mato iš savo pozicijos, iš savo perspektyvos“, – atskleidžia L. Simsonienė.
Į projekto veiklas numatyta įtraukta ne mažiau kaip 150 Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų. Projekto organizatoriai tikisi, kad kalbėjimas apie psichologinę gerovę, įtrauktį ir pagalbą taps ne vienkartine iniciatyva, bet natūralia aukštosios mokyklos bendruomenės dalimi.
Plačiau – reportaže apie projektą
