Skirtingos kalbos, viena bendruomenė: projektas „InterKULTŪRA“ suartino Šiauliuose studijuojančius jaunuolius
Šiaulių valstybinė kolegija šį rudenį įgyvendino Valstybinio studijų fondo finansuojamą projektą „InterKULTŪRA: tarptautinių ir vietinių studentų integracijos laboratorija“. Projekto veiklas vykdė dvi Šiaulių valstybinės kolegijos katedros: Verslo ir apskaitos bei Informatikos ir elektros inžinerijos. Skirtingų šalių studentus projektas subūrė į bendras veiklas, mokymus, keliones, skatino generuoti naujas idėjas. Dalyviai ne tik geriau pažino vieni kitų kultūras, bet ir ieškojo praktiškų būdų, kaip užsienio studentams padėti greičiau pasijusti akademinės bendruomenės dalimi.
Kiek reikia laiko, kad svetimas miestas taptų savu? Vienam pakanka kelių savaičių, kitam prireikia semestro, tačiau dažnai viską pakeičia paprasti dalykai – žmogus, kuris parodo kelią, pakviečia į bendrą veiklą, paaiškina, kur kreiptis, tiesiog užkalbina pirmas. Būtent tokių ryšių tarp Lietuvos ir užsienio studentų siekta projekte „InterKULTŪRA“.
Projektas gimė iš labai praktiško poreikio. Į kitą šalį studijuoti atvykęs jaunas žmogus per trumpą laiką turi perprasti ne tik naują studijų sistemą. Jam tenka susiorientuoti mieste, rasti reikalingą informaciją, priprasti prie kitokių bendravimo įpročių ir susikurti naują socialinį ratą. Projekto rengėjai atkreipė dėmesį, kad informacijos fragmentiškumas, ribotas vietinių ir tarptautinių studentų bendravimas, kultūriniai nesusipratimai, socialinės izoliacijos rizika gali apsunkinti įsitraukimą į studijas ir bendruomenės gyvenimą.
Aktyviausiai į „InterKULTŪROS“ veiklas įsitraukė Tarptautinio verslo, Verslo analitikos, Apskaitos ir Informacinių sistemų technologijos studijų programų studentai. Dviejų katedrų studentų bendradarbiavimas tapo svarbia projekto dalimi: skirtingų studijų krypčių jaunuoliai dirbo mišriose komandose, dalijosi patirtimi ir kartu sprendė tarpkultūrinės integracijos uždavinius:
„Norėjome, kad tarptautinių ir vietinių studentų bendravimas nevyktų formaliai ir tik per vienkartinius renginius. Ypač svarbu buvo tai, kad bendrose veiklose susitiko skirtingų studijų programų studentai. Tokiose mišriose komandose natūraliai atsiranda daugiau progų pažinti kitą žmogų, išgirsti kitokių patirčių ir mokytis vieniems iš kitų. Atvykęs studijuoti į kitą šalį studentas neturėtų jaustis kaip svečias – jis turi tapti mūsų akademinės bendruomenės dalimi“, – teigia projekto vadovė, Verslo ir apskaitos katedros vedėja dr. Renata Šivickienė.
Apie kultūrinius skirtumus – su profesoriumi iš Ispanijos
Viena ryškiausių projekto dalių tapo mokymai, kuriuos projekto dalyviams ir studentams mentoriams vedė prof. Rainer Rubira García iš Ispanijos Karaliaus Chuano Karlo universiteto. Profesorius yra šio universiteto Komunikacijos mokslų fakulteto dekanas ir komunikacijos srities akademikas.
Jo vedamuose užsiėmimuose daug dėmesio skirta tarpkultūrinei komunikacijai, integracijai ir įtraukčiai. Studentai analizavo, kodėl tą pačią situaciją skirtingų kultūrų žmonės gali suprasti nevienodai, aiškinosi, kaip atpažinti stereotipus, išvengti nesusipratimų ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas drąsiai įsitrauktų į bendrą veiklą.
Tai buvo ne vien teorinės paskaitos. Praktinės užduotys ir diskusijos privertė pažvelgti ir į savo pačių bendravimo įpročius – tai, kas vienoje kultūroje atrodo savaime suprantama, kitoje gali būti suprasta visai kitaip. Tokie pokalbiai tapo gera proga mokytis ne tik apie kitus, bet ir apie save.
„Profesoriaus Rainer Rubira García mokymai labai aiškiai parodė, kad tarpkultūrinė komunikacija nėra vien užsienio kalbos mokėjimas. Ne mažiau svarbu gebėti išgirsti kitą žmogų, suprasti jo kultūrinį kontekstą ir nevertinti elgesio tik pagal įprastus standartus. Studentai aktyviai diskutavo, dalijosi patirtimis, todėl mokymai tapo viena iš veiklų, kurios paliko daugiausia medžiagos apmąstymams,“ – pasakoja Šiaulių valstybinės kolegijos lektorė Kristina Gideikienė.
Mentorius – žmogus, į kurį nebaisu kreiptis
Kita svarbi „InterKULTŪROS“ kryptis buvo studentų mentorystė. Mentoriai gilino tarpkultūrinės komunikacijos žinias, mokėsi atpažinti situacijas, kai kitam studentui reikia pagalbos ar papildomo palaikymo, svarstė, kaip palengvinti pirmąsias savaites naujoje akademinėje aplinkoje.
Mentorystės idėja paprasta, tačiau praktiška: ką tik į kitą šalį atvykusiam studentui neretai lengviau pirmiausia kreiptis į bendraamžį. Kitas studentas gali paaiškinti, kur ieškoti informacijos, kaip veikia studijų procesas, kuo skiriasi kasdieniai įpročiai ar ką verta pamatyti mieste. Projekte buvo numatyta parengti apie 15 studentų mentorių.
Kalbos, skoniai ir frazės, kurių neišversi pažodžiui
Tarpkultūrinė integracija vyko ne tik auditorijose. „Kultūrų vakaras“ studentams suteikė galimybę pristatyti savo šalių tradicijas, papročius ir maisto paveldą. Čia pažintis su kita kultūra vyko per skonius, asmenines istorijas ir paprastą buvimą kartu.
Per „Kalbų mainus“ dalyviai rinkosi skirtingose kultūrose svarbius žodžius, kalbėjosi apie kasdienius posakius ir ieškojo tokių frazių, kurių tiesioginis vertimas praranda tikrąją prasmę. Greitai paaiškėjo, kad kalba yra gerokai daugiau nei žodynas – norint suprasti žmogų, dažnai reikia suprasti ir jo kultūrinį kontekstą.
„Labiausiai džiugino tai, kad po pirmųjų veiklų studentams jau nebereikėjo priminti, kad reikia bendrauti. Jie patys būrėsi į mišrias grupes, kalbėjosi, lygino patirtis, juokėsi iš kalbinių nesusipratimų. Tokiais momentais ir pamatai tikrąją projekto prasmę – integracija vyksta tada, kai žmonės nustoja galvoti, kad dalyvauja „integracijos veikloje“, ir tiesiog pradeda būti kartu“, – sako projekto darbo grupės narė Lina Kušleikienė.
Šiauliai ir Lietuva tapo dar viena auditorija
Projekto veiklos „Culture Night“ metu studentai leidosi į bendruomeninę išvyką ir orientacinį žaidimą po Šiaulius. Padedant gidui jie susipažino su miesto istorija ir kultūra, kartu ieškojo ir to, kas skirtingas kultūras sieja.
Lietuvos kultūrinį kontekstą projekto dalyviai pažino ir keliaudami – suplanuotos išvykos į Kernavę, Pakruojį, Šeduvą. Tokios kelionės leido istoriją ir kultūrą pažinti ne iš skaidrių, o per bendrą patirtį. Kelionėje natūraliai atsiranda daugiau laiko pokalbiams ir naujai draugystei.
„InterKULTŪROJE“ studentai nebuvo tik renginių lankytojai. Jiems teko atsakomybė rengti apklausas, analizuoti tarptautinių studentų poreikius, prisidėti prie veiklų planavimo, komunikacijos ir rezultatų sklaidos. Taip projektas tapo ir praktine projektų valdymo, komandinio darbo, lyderystės, tarpdisciplininio bendradarbiavimo mokykla.
Veiklų ciklą papildė idėjų generavimo hakatonas. Mišrios studentų komandos ieškojo realių sprendimų, kurie galėtų padėti užsienio studentams lengviau adaptuotis akademinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Hakatonas leido praktiškai pritaikyti tai, apie ką buvo kalbėta viso projekto metu – pastebėti problemą, ją suprasti ir kartu pasiūlyti konkretų sprendimą.
Projektas baigėsi, bet idėja turi tęstis
Projektą įgyvendino Šiaulių valstybinė kolegija, o jo veiklas vykdė Verslo ir apskaitos katedra bei Informatikos ir elektros inžinerijos katedra. Prie projekto taip pat prisidėjo Šiaulių valstybinės kolegijos Studentų atstovybė ir Šiaulių turizmo informacijos centras. Tarptautinę dimensiją sustiprino ilgalaikis Kolegijos bendradarbiavimas su Karaliaus Chuano Karlo universitetu Ispanijoje.
Vis dėlto projekto rengėjams svarbiausia, kad „InterKULTŪRA“ neliktų vien gražiu rudens veiklų prisiminimu. Projekto metu išbandytą mentorystės modelį numatyta taikyti ir ateityje, įtraukti jį į naujų bei tarptautinių studentų priėmimo veiklas.
„Projektas parodė, kad didžiausią vertę sukuria ne vien renginių skaičius. Svarbiausia – ar po jų žmogus turi bent vienu pažįstamu daugiau, ar drąsiau klausia, ar jaučiasi labiau savas. Norime, kad mentorystė ir bendros tarpkultūrinės veiklos būtų tęsiamos, nes kiekvienais metais atvyksta naujų studentų, kuriems pirmosios savaitės Šiauliuose prasideda nuo nulio“, – apibendrina dr. Renata Šivickienė.
Kartais sėkminga integracija prasideda ne nuo didelių strategijų, o nuo bendro stalo, kelionės, pokalbio, kelių žodžių kita kalba ar žmogaus, kuris pasako: „Jei ko nežinai – klausk, aš padėsiu.“ Būtent tokius mažus, bet svarbius tiltus tarp žmonių šį rudenį Šiaulių valstybinėje kolegijoje statė „InterKULTŪRA“.
