ŠVK dėstytojų vizitas Ostravos universitete
Birželio 9–13 dienomis pagal „Erasmus+“ BIP programą Ostravos universitete lankėsi trys Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojos: profesorė dr. Ingrida Vaičiulytė, vyresnioji lektorė dr. Viktorija Vaišvilaitė ir lektorė Eslanda Mockevičienė.
BIP dalyvavo apie 40 dalyvių iš aštuonių Europos aukštųjų mokyklų (Ostravos universiteto (Čekija), Erebru universiteto (Švedija), Chaeno universiteto (Ispanija), Turo universiteto (Prancūzija), Hagos universiteto (Nyderlandai), Stefan Cel Mare Suceavos universiteto (Rumunija), Nikosijos universiteto (Kipras) ir Šiaulių valstybinės kolegijos (Lietuva). BIP tema – „Tarptautinės perspektyvos aukštajame moksle“.
Intensyvi mokymų programa apėmė nuotolinį mokymąsi, bendradarbiavimą internetu ir fizinį mobilumą.
Kiekviena virtualaus ir fizinio mobilumo diena turėjo savo tematiką, mokymo ir mokymosi metodus. Pirmosios dienos rytas buvo skirtas dalyvių susipažinimui ir aukštųjų mokyklų pristatymui. ŠVK atstovės kūrybiškai pristatė kolegiją ir Šiaulių miestą.
Pirmąją dieną buvo analizuotas ir praktiškai taikytas „Mokymosi bendradarbiaujant“ metodas. Mokymasis bendradarbiaujant – tai mokymosi metodas, kai besimokantieji padeda vieni kitiems ir vadovauja mokymosi procesui. Taikant šį metodą studentai aktyviai bendrauja tarpusavyje, dalijasi žiniomis, keičiasi idėjomis, teikia grįžtamąjį ryšį, o tai padeda geriau suprasti ir įsiminti dėstomo dalyko informaciją. Mokymasis bendradarbiaujant ugdo komandinio darbo, bendravimo ir kritinio mąstymo įgūdžius.
Antrą dieną gilintasi į „Apverstos klasės metodą“. Šio metodo tikslas – suteikti studentams galimybę geriau suprasti ir įsisavinti dalyko mokomąją medžiagą per savarankišką mokymąsi studentui tinkamoje aplinkoje (namuose, aukštosios mokyklos savarankiškų studijų erdvėje ir kt.), jam aktualiu metu (ryte, dieną ar vakare) ir interaktyvią veiklą aukštosios mokyklos auditorijoje. Metodo pagrindu studentai analizuoja dėstytojo nurodytą medžiagą savarankiškai, suformuluoja aktualius klausimus, identifikuoja probleminius aspektus, kurie bus aptariami atvykus į paskaitą aukštojoje mokykloje. Apverstos klasės metodas pasižymi lankstumu, nes ruoštis naujai temai studentai gali jiems patogiu metu ir jų galimybes atitinkančiu tempu. Dėstytojas pateikia mokomąją medžiagą (pvz., vaizdo įrašus, straipsnius, prezentacijas ir kt.), kurią studentai analizuoja savarankiškai. Paskaitų metu vyksta diskusijos, ruošiami projektai, atliekamos praktinės užduotys, pateikiamos studentų asmeninės įžvalgos. Apverstos klasės metodas skatina bendradarbiavimą tarp studentų. Jie turi daugiau galimybių dirbti grupėse, dalytis idėjomis ir spręsti problemas kartu, taip gerindami savo socialinius ir komunikacijos įgūdžius.
Trečią dieną analizuota „Tvaraus mokymo“ koncepcija. Tvarumas – labai plati sąvoka, apimanti matomas ir nematomas veiklos sritis dėstomo dalyko kontekste. Analizuotas išteklių studijų metu tausojimas ir prieinamumas (taupomi ištekliai, kuriama išmani ir tausojanti sistema), aukštosios mokyklos bendruomenės įtraukimas (bendruomenė turi galimybę dalyvauti planuojant, keičiant studijų aplinką, kuriama psichologinė gerovė, terpė bendruomenės narių saviraiškai, užtikrinamos lygios galimybės), pagarba kultūros paveldui (puoselėjama skirtingų tautų, kultūrų bendruomenės narių saviraiška, tradicijos), bendruomenės narių saugumas ir sveikata (studijų aplinka pritaikyta saugiam ir sveikam gyvenimo būdui), neigiamo poveikio aplinkai mažinimas (kuriami vartojimo įpročiai, mažinantys poveikį aplinkai, mažinami atliekų kiekiai, naudojami tvarūs produktai), viešųjų erdvių kūrimas (daugiafunkcis naudojimas edukacijai, poilsiui, sportui) ir kt.
Ketvirtoji diena – „EMI“ taikymas. EMI (angl. English as a Medium of Instruction) – tai anglų kalbos vartojimas mokant akademinių dalykų tose aplinkose, kur anglų kalba yra užsienio kalba. EMI gali būti taikomas visuose švietimo lygmenyse, atskirų dalykų, modulių ar studijų programose. Iš pradžių EMI integruotas į inžinerijos, verslo, ekonomikos, IT ir gamtos mokslų sričių dalykus, o vėliau pradėtas naudoti ir daugelyje kitų akademinių dalykų, pavyzdžiui, humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. EMI taikymas studijų procese yra iššūkis tiek dėstytojams, tiek studentams. Taip pat analizuota studentų pasiekimų vertinimo sistema, gilintasi į studentų pasiekimų vertinimo būdus ir metodus. Popiet dalyvauta NEOLAIA Atvirame mokslo festivalyje, kuriame pranešimų tematika atspindėjo šių dienų aukštojo mokslo aktualijas (skaitmeninių technologijų taikymas studijų procese, DI ir kt.), susitikta su ŠVK studentais, kurie Ostravos universitete 2 savaites dalyvavo vasaros stovykloje tema „Skaitmeninės technologijos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose“.
Penktoji diena – „DI aukštajame moksle“. DI aukštajam mokslui suteikia naujų galimybių efektyviam mokymo ir mokymosi procesui vykdyti. Pasitelkdamos dirbtinio intelekto technologijas, aukštosios mokyklos gali suteikti labiau suasmenintą mokymosi patirtį studentams, pritaikyti mokymo / mokymosi procesus besimokančiųjų pagalbai, tačiau patiriama ir daug iššūkių dėl akademinio sąžiningumo, reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimo. DI raštingumas būtinas visiems akademinės bendruomenės nariams (administracijai, dėstytojams, studentams), siekiant vykdyti kokybiškas studijas. Taigi, DI įpareigoja akademinę bendruomenę įgyti DI raštingumo kompetencijų, pakoreguoti mokymo procesus ir metodus, prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių.
Po mokymų dėstytojos aktyviai dalyvavo universiteto iššūkyje „Vaikščiok ir pažink Ostravos miestą“. Buvo aplankytos 25 žymios istorinės ar kultūrinės miesto vietos (aikštės, parkai, pilys, bažnyčios, meno galerijos, paminklai ir kt.). Vienintelė ŠVK dėstytojų komanda įveikė iššūkį!
Šiaulių valstybinės kolegijos atstovės taip pat susipažino su Ostravos universiteto Žmogaus judėjimo studijų katedros kuruojamomis laboratorijomis ir auditorijomis. Su doc. dr. Lukas Slovak buvo aptartos galimo bendradarbiavimo idėjos. Tyrėjas akcentavo, kad jų katedros vykdomi moksliniai tyrimai ypač susiję su žmogaus smegenų, kelių ir Achilo sausgyslių parametrų analize. Atliekamuose tyrimuose dalyvauja didelis tyrimo dalyvių skaičius, tyrimams naudojama inovatyvi įranga, o tyrimų duomenys kaupiami, analizuojami, lyginami skirtingais pjūviais.
