ŠVK sinergija: nuo mokslininko idėjos iki realaus sprendimo įmonei
Prieš dvejus metus kalbinome Simoną kaip tik ką prie kolegijos komandos prisijungusią inovacijų plėtros vadovę, šiandien ji žengia į kitą poziciją. Su naująja direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Simona Skėre kalbamės apie tai, kur link suks kolegijos mokslas, ir kokią reikšmę tai gali turėti kolegijos, miesto ir viso regiono bendruomenei.
Ambicingi tikslai ir nauda studentams
– Kaip ŠVK inovacijų plėtros vadovės praktinė patirtis padeda šiandien, perėmus vadovavimą visai kolegijos mokslo ir partnerystės krypčiai? Kas matosi kitaip iš pavaduotojos kabineto?
– Pastarieji dveji metai buvo labai svarbūs, nes leido pažinti kolegiją ne per dokumentus ar rodiklius, bet per žmones, jų idėjas, stiprybes ir realius iššūkius. Dirbdama inovacijų plėtros vadove daug dėmesio skyriau konkretiems projektams, ryšiui su verslu, finansavimo galimybėms ir tam, kaip mokslinę idėją paversti realia veikla.
Per šį laiką kolegija tapo dviejų Europos Sąjungos finansuojamų projektų partnere verslui, pradėjome ir kartu su įmonėmis vykdėme įvairius projektus, buvo sukurtas patentuotas sprendimas. Dar aktyviau įsitraukėme ir į Šiaulių miesto savivaldybės „Inostart“ iniciatyvą, kurioje į realių problemų sprendimą įtraukiami ir mūsų studentai. Kolegija tapo atstove COST veiklose – tai tarptautinis pripažinimas. Taigi judame nuo pavienių iniciatyvų prie nuoseklios inovacijų ir mokslo ekosistemos.
Dabar perspektyva platesnė. Matau ne tik atskirus projektus ar vieną tyrėjų grupę, bet visą sistemą – kaip tarpusavyje susiję mokslas, studijos, partnerystės, tarptautiškumas, infrastruktūra ir žmonių kompetencijos. Anksčiau daugiausia ieškojau naujų galimybių, o dabar kartu turiu galvoti, kaip sukurti sistemą, kurioje tos galimybės galėtų nuosekliai augti.
– Jei reikėtų įvardyti vieną svarbiausią ŠVK mokslo veiklos strateginį tikslą ateinantiems 3–5 metams, koks jis būtų?
– Norėčiau, kad ŠVK taptų pirmo pasirinkimo taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros partneriu Šiaurės Lietuvos regione, kartu vis aktyviau veikiančiu nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose.
Jau turime labai gerą pagrindą: dalyvaujame Europos Sąjungos projektuose, įgyvendiname projektus kartu su verslu, turime patentavimo patirties, dirbame su savivalda ir į šias veiklas įtraukiame studentus. Dabar svarbiausia šias veiklas ne tik tęsti, bet ir auginti jų mastą. Šiuo metu bendraujame ir įsitraukiame į HORIZON konsorciumus, turime didelių planų.
Man svarbu ne vien didesnis publikacijų ar projektų skaičius. Rezultatas turi būti naujas ir prasmingas: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje pritaikytas sprendimas, naujos medžiagos, sukurtas prototipas, patobulintas produktas ar procesas, naujas metodas sveikatos ar socialinėje srityje. Jeigu po penkerių metų regiono organizacijai, susidūrusiai su sudėtinga problema, natūraliai kiltų mintis „paklauskime ŠVK“, tai būtų labai geras mūsų pažangos rodiklis.
– Studentams dažnai atrodo, kad mokslas – tai tik dėstytojų ir mokslininkų reikalas. Kuo stiprėjantis kolegijos mokslas bus naudingas ŠVK studentui jo kasdienėse studijose?
– Pirmiausia tuo, kad studentas mokysis ne tik iš vadovėlio, bet iš problemų, kurios egzistuoja šiandien. Jeigu dėstytojas kartu su įmone, įstaiga ar organizacija kuria naują produktą, atlieka tyrimą ar dalyvauja tarptautiniame projekte, ši patirtis natūraliai ateina ir į auditoriją.
Dar svarbiau – studentai patys jau įtraukiami į realias veiklas. Geras pavyzdys yra „Inostart“ projektai, kuriuose jie kartu su dėstytojais sprendžia įmonių ir organizacijų pateiktus uždavinius. Jie gali dirbti laboratorijose, analizuoti duomenis, kurti sprendimus, atlikti baigiamuosius darbus kaip didesnio projekto dalį.
Be to, glaudžiai bendraudami su verslu, sveikatos priežiūros įstaigomis, socialinių paslaugų teikėjais studentams ieškome ir praktikos vietų. Man tai labai svarbu, nes ryšys tarp kolegijos ir įmonių turi duoti tiesioginę naudą ir studentui – galimybę dar studijų metu patekti į realią darbo aplinką, parodyti savo gebėjimus ir neretai ten pradėti profesinį kelią.
Mokslinis gylis ir verslo tempas – suderinami
– Verslas nori greitų sprendimų „čia ir dabar“, o mokslas mėgsta gylį. Kaip Šiaulių regionui ŠVK gali tapti pirmuoju pagalbininku, kai reikia inovacijų, naujų produktų ar operatyvių problemų sprendimų?
– Čia matau labai didelį kolegijos pranašumą – esame arti verslo ir gerai suprantame jo tempą. Beveik trečdalis mūsų dėstytojų yra mokslo daktarai, tačiau nemažai jų kartu turi ir labai konkrečios praktinės patirties versle bei profesinėje veikloje, nes gyvename gan pramoniniame regione. Tai svarbus derinys: gebėti problemą išanalizuoti moksliškai, bet kartu suprasti, kad įmonei reikia ne vien tyrimo, o veikiančio sprendimo. Mano pačios patirtis apjungia akademinį ir verslo kelią.
Įmonei nebūtina ateiti jau žinant, kokio tyrimo ar kokio mokslininko jai reikia. Ji gali ateiti tiesiog su problema. Tada mūsų užduotis – greitai suprasti, ar ją galime išspręsti konsultacija, laboratoriniu tyrimu, skaitmeniniu modeliavimu, studentų ar tyrėjų projektu, o gal reikia formuoti didesnį MTEP projektą ir ieškoti finansavimo.
Mūsų ryšys su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis yra nuolatinis – bendradarbiaujame vykdydami projektus, ieškodami praktikos vietų studentams, spręsdami konkrečius technologinius ar organizacinius klausimus. Manau, tai rodo labai svarbų dalyką: kolegija verslui, socialinių paslaugų teikėjams, sveikatos priežiūros srities atstovams yra reikalinga ne teoriškai, o praktiškai.
– Kuo šiandien gali pasigirti ŠVK laboratorijos? Kokiose srityse kolegijos mokslininkai gali tapti patikimais partneriais verslui?
– Per pastaruosius metus turime daug kuo pasidžiaugti. Inžinerijos srityje ypač svarbi nauja Medžiagų tyrimų laboratorija. Galime tirti medžiagų mechanines savybes ir paviršius, naudoti skenuojantį elektroninį mikroskopą, atlikti kontaktinio kampo matavimus, derinti eksperimentinius tyrimus su skaitmeniniu modeliavimu. Tai leidžia dirbti ne tik studijų, bet ir realaus naujų produktų kūrimo srityje.
Labai stipri bazė yra ir sveikatos moksluose – nuo klinikinių situacijų simuliavimo iki žmogaus judėjimo, eisenos, raumenų veiklos, laikysenos ir kitų funkcinių parametrų vertinimo.
Partnerystės galimybės taip pat neapsiriboja inžinerija. Jos apima sveikatos, socialinių mokslų, organizacijų valdymo, skaitmeninių technologijų ir kitus tyrimus. Šiuo metu prisijungėme prie konsorciumo, kuriame prisidėsime ekonomikos srityje, kurioje turime stiprių mokslininkų. Nuo šių metų turime galimybę naudotis „OpenCosmos‟ platforma, kuri leis pradėti savo kelią tarptautiniuose tyrimuose kiek lengviau.
– Šiauliai – stiprus pramonės ir paslaugų centras. Kaip ŠVK moksliniai atradimai gali padėti pačiam Šiaulių regionui tapti dar patrauklesne vieta gyventi, dirbti ir kurti?
– Manau, regionas tampa patrauklus tada, kai jame yra ne tik darbo vietų, bet ir galimybių kurti. Jeigu vietos įmonė gali čia pat rasti tyrėją, laboratoriją, studentą ar partnerį naujam produktui sukurti, jai nebūtina kompetencijų ieškoti Vilniuje, Kaune ar užsienyje.
Lygiai taip pat svarbu, kad studentas dar studijų metu susipažintų su potencialiais regiono darbdaviais. Jeigu studentas studijuodamas jau dirba su vietos įmone, dalyvauja jos projekte, atlieka praktiką ar baigiamąjį darbą, padidėja tikimybė, kad savo profesinę ateitį jis taip pat matys šiame regione. Šiemet turime išties didelį studentų skaičių, o tai tiesiogiai didina mūsų potencialą atliepti regiono poreikį.
Stipresnė kolegijos mokslo veikla man yra ir regioninės plėtros dalis: kuo daugiau žinių, kompetencijų, projektų ir bendradarbiavimo lieka regione, tuo daugiau priežasčių žmonėms čia likti, grįžti ir kurti.
Vizijoje – praktinę vertę kuriantis mokslas
– Mokslininkai dažnai vadinami nepataisomais smalsuoliais. Koks pastaruoju metu matytas ar girdėtas atradimas (nebūtinai Šiauliuose!) Tau pačiai sukėlė tą vaikystės „vau!“ jausmą?
– Pastaruoju metu mane labai įtraukia dvi kryptys. Viena apie bioįkvėptas technologijos – kai sudėtingų inžinerinių problemų sprendimų ieškome gamtoje. Pavyzdžiui, mažytės vabzdžių struktūros gali atlikti jutiklių ar net savotiškų natūralių giroskopų funkciją ir labai tiksliai jausti judesį, deformaciją ar vibraciją.
Mane tokie dalykai vis dar stebina: mes kuriame sudėtingus jutiklius, elektronines sistemas, skaičiavimo modelius, o gamta panašias problemas jau yra išsprendusi per milijonus metų evoliucijos. Tada atsiranda tas tikras mokslininko klausimas: ar mes galime iš to pasimokyti ir sukurti kažką naujo?
Kita aktuali daugumai tema – dirbtinis intelektas, kuris nenustoja stebinti ir šiuo metu jau siekiama sustabdyti įsibėgėjusį jo tempą. Tai ir gąsdina, ir teikia daug vilčių, matysime, kur tai nuves.
– Praėjai kelią nuo doktorantūros studijų iki darbo gamybos įmonėse. Kas pačiai asmeniškai naujame vadovės vaidmenyje kelia didžiausią azartą?
– Galimybė sujungti labai skirtingus pasaulius. Doktorantūra išmokė kantrybės, gylio ir kritiškai vertinti rezultatą. Darbas gamybos įmonėse – greičio, atsakomybės ir supratimo, kad galų gale sprendimas turi veikti realiomis sąlygomis.
Būtent tokį derinį matau kaip vieną didelių kolegijos stiprybių. Turime daug žmonių, kurie nėra vien akademikai – jie pažįsta ir konkrečią profesinę aplinką. Todėl man pačiai labai įdomu kurti modelį, kuriame mokslinis gylis ir verslo tempas vienas kitam netrukdo, o papildo.
Didžiausią azartą kelia momentas, kai dėstytojo ar mokslininko idėja susitinka su realiu įmonės poreikiu, atsiranda finansavimo galimybė, prisijungia studentai ir iš nedidelės idėjos pradeda augti rimtas projektas. Norisi sukurti kuo daugiau tokių sinergijų.
– Ko palinkėtum ŠVK bendruomenei – nuo nekantrių pirmakursių iki patyrusių dėstytojų?
– Palinkėčiau smalsumo ir drąsos klausti. Mokslas prasideda ne nuo sudėtingos laboratorijos ar ilgo projekto aprašo, o nuo labai paprasto klausimo: kodėl yra būtent taip, ir ar galėtume padaryti geriau?
Studentams linkėčiau nebijoti belstis į laboratorijų duris, klausti apie projektus ir naudotis galimybėmis, kurias suteikia mūsų užmegztos partnerystės su verslu. Kartais vienas projektas, praktika įmonėje ar pokalbis su dėstytoju gali tapti būsimos karjeros, baigiamojo darbo ar net savo verslo pradžia.
Dėstytojams ir tyrėjams linkėčiau nebijoti savo idėjomis dalytis dar tada, kai jos nėra iki galo išgrynintos. Per pastaruosius dvejus metus jau pamatėme, kad iš tokių idėjų gali atsirasti tarptautiniai projektai, partnerystės su verslu, studentų projektai ir net patentai.
O visai bendruomenei – daugiau bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių. Norėčiau, kad mokslas ŠVK būtų ne atskira veikla, kuria užsiima keli žmonės, o natūrali mūsų kultūros dalis – smalsi, praktiška ir kurianti vertę žmonėms aplink mus.
