Alumnei Viktorijai vadybos studijos padėjo suvaldyti kūrybinį chaosą
Šiaulių valstybinės kolegijos alumnė Viktorija Lileikienė įmonių ir įstaigų administravimą baigė daugiau nei prieš dešimtmetį – 2015-aisiais. Tačiau ji iki šiol palaiko artimus ryšius su keliomis geromis draugėmis tapusiomis bendrakursėmis, o visą savo grupę ir dėstytojus drąsiai vadina antra šeima.
Metams bėgant jos studijų programa atsinaujino, šiek tiek pasikeitė ir pavadinimas – Įmonių ir įstaigų vadyba. Būtent vadyba ir panašūs dalykai studijuojant Viktorijai buvo įdomiausi. Ar šiandien ji pati rinktųsi ir rekomenduotų šias studijas dar tik ieškantiems savo profesinio kelio?
Iš studijų auditorijos – į kūrybinės veiklos pasaulį
Viktorija neslepia, kad baigusi mokyklą nebuvo tvirtai apsisprendusi, kokios studijos ją domintų. Svarstė apie edukologijos mokslus Klaipėdoje, bet nugalėjo noras likti arčiau šeimos. Beje, įdomus sutapimas: Viktorijos mama yra baigusi tos pačios specialybės studijas toje pat kolegijoje!
„Gal todėl, kad atėjau į kolegiją lyg ieškodama antros šeimos, ją ir radau. Labai džiaugiuosi studijų metais, visi tuomet buvo savi – ir dėstytojai, ir grupiokai, tikrai nesijaučiau svetima“, – prisimena pašnekovė.
Ji sako truputį pavydinti dabartiniams jaunuoliams galimybės konsultuotis su mokyklose (taip pat ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje – aut. pastaba) dirbančiais karjeros specialistais:
„Kai aš rinkausi, ką ir kur studijuoti, neturėjome tokių motyvatorių ar susitikimų su įkvepiančiais žmonėmis. Nebuvo kas tave „užvestų“ ant kelio, kuriame galėtum save išreikšti. Ėjome patys sau“.
Alumnė prisipažįsta kolegijoje nebuvusi pirmūne, bet buvo aktyvi kitose kolegijos siūlomose veiklose.
„Dalyvavau turbūt visur, kur tik kvietė prisijungti. Laisvė įsitraukti į įvairias veiklas leido sukaupti daug vertingos patirties. Tai turbūt mane ir atvedė ten, kur esu dabar“, – svarsto Viktorija.
Dabar ji sukasi skirtingose veiklose: kartu su bičiule Monika įkurtoje įmonėje „Linksmiausios šventės“ dirba animatore, siūlo erdvių ir apartamentų nuomą šeimos versle po „LilHouse“ prekės ženklu (studijoje net buvo filmuojamas Estijos rinkai skirtas serialas, loftas buvo paverstas į didžėjaus namus), Valstybės duomenų agentūroje darbuojasi apklausų centre ir periodiškai padeda reklamos klausimais gimtajame Stupurų kaime (Joniškio raj.), jos mamos vystomoje įmonėje „Lauktuvės iš kaimo“.
Studijuojant Viktorijai patiko itin praktiški rinkodaros, vadybos, ekonomikos dalykai. Jau tuomet ji pradėjo dirbti animatore ir galėjo įgytas praktines žinias taikyti savo veikloje.
„Jau tuomet labiau koncentravausi ne į patį įmonės administravimą, bet daugiau į įmonės veiklą. Nepaklysti verslo peripetijose padėjo strateginės žinios“, – prisimena Viktorija.
Kai hobis tampa darbu, o idėjos virsta verslais
Neapsisprendžiantiems dėl profesinio kelio pasirinkimo jaunuoliams Viktorija patartų ne tik konsultuotis su karjeros specialistais, bet ir įsiklausyti į save:
„Man visą laiką patikdavo dirbti su vaikais, net vaikystėje mano kieme susirinkdavo viso kaimo vaikai. Aš jau tuomet jiems organizuodavau įvairias stovyklas, rengdavome pasirodymus, kuriuos aš filmuodavau ir darydavau tėveliams video. Dėl pasirinktų studijų kūryba mano gyvenime liko, o kaip valdyti tą kūrybą mane išmokė vadyba“.
Baigusi studijas Viktorija metams pasiliko dirbti kolegijoje, tuometiniame socialinių mokslų fakulteto dekanate administratore. Vėliau išėjo į „Splius“, kur dvejus metus dirbo „Etapius“ reklamos skyriuje, rūpinosi socialiniais tinklais, paskui dar keletą metų pačiame „Splius“ jau dirbo marketingo skyriuje su renginiais, reklama. Įvairias veiklas išbandžiusi alumnė jaunuolius ragina nebijoti eksperimentuoti, nes tai padeda tobulėti. Paprašyta prisiminti situaciją, privertusią išeiti iš komforto zonos ir prisidėjusią prie pačios augimo, pašnekovė vėl grįžta į studijų metus ir animatorės darbo pradžią:
„Nors tiek mokykloje, tiek kolegijoje buvau aktyvi įvairių veiklų dalyvė, nebuvau jų pagrindinis veikėjas. Kai pradėjau dirbti animatore, pati save nustebinau, kad galiu tokį darbą dirbti, juk visuomet buvau antro plano žmogus. Čia įvyko mano lūžis“.
Kas labiausiai įkvepia dabartinėms veikloms? Didžiausiomis įkvėpėjomis Viktorija vadina dukreles Ameliją ir Jorę:
„Visi verslai gimė su motinyste. Ta motinystės energija tiek daug idėjų įnešė! Tiesiog naktimis atsibusdavau ir galvodavau – tūkstantį verslų galėjau sukurti“.
Ir dabar Viktoriją labiausiai „veža“ naujų veiklų ir idėjų generavimas. Pavyzdžiui, praeitą žiemą pradėjo maudytis eketėje. Patiko, todėl žada, kad po pirmo tokio maudynių sezono bus ir antrasis.
Viktorija juokais save vadina idėjų generatore, o kolegę Moniką – fantastiška tų idėjų įgyvendintoja.
„Aš kuriu scenarijus, dėlioju kūrybinius dalykus, o Monika, rodos, keliais telefono skambučiais viską suderina ir jie virsta tikrove“, – pasakoja pašnekovė.
Ji svarsto, jei dabar galėtų grįžti 10 metų atgal ir duoti patarimą tuometinei sau, vargu, ar norėtų kažką keisti:
„Man atrodo, viskas gražiai dėliojasi. Patarčiau nebent dar stipriau eiti į priekį ir nieko nebijoti“.
Būsimiems studentams kolegijos alumnė linki daugiau atsakomybės jausmo ir žmogiško santykio, kurių kartais dabartiniams jaunuoliams, jos pastebėjimais, trūksta labiau nei profesinių kompetencijų.
Nors nuo studijų baigimo praėjo daugiau nei dešimtmetis, Viktorija iki šiol prisimena kolegiją kaip vietą, kurioje ne tik įgijo žinių, bet ir sustiprėjo kaip asmenybė. Šiandien ji drąsiai kuria, eksperimentuoja ir įgyvendina naujas idėjas, o vadybos studijas vadina tvirtu pagrindu, padėjusiu kūrybines mintis paversti realiais projektais.
Kalbino Marina Visockienė
