Dėstytojos vizitas Karaliaus Chuano Karloso universitete
Ką tik grįžau iš Ispanijos, Madrido, kur Karaliaus Chuano Karloso universitete (URJC) skaičiau paskaitas apie tarpkultūrinę komunikaciją, kultūrinę įvairovę ir įtrauktį, apie gebėjimus ir nuostatas, kurios padeda mums gyventi ir konstruktyviai veikti multikultūriniame pasaulyje, suprasti ir priimti vieniems kitus, organizuoti veiklas taip, kad multikultūriškumas būtų priimtas ne kaip problema, o kaip galimybė, privalumas, netgi kaip siekiamybė. Juk kaip įdomu yra komunikuoti su žmonėmis, kurie mąsto ne taip, kaip tu, bet su jais gali surasti tiek daug sąlyčio taškų.
Šiame universitete lankiausi ne pirmą kartą, bet kiekvieną kartą šaunu sugrįžti, matyti puoselėjamas tradicijas ir pokyčius, mokytis iš kolegų patirties, dalintis savąja.
Kai manęs kas nors klausia, kodėl ir vėl Ispanija, kodėl ir vėl Madridas, Karaliaus Chuano Karloso universitetas, atsakau labai paprastai. Tai dėl kultūros. Šalies, tautos ir Universiteto kultūros. Tikrai turiu keliavimo, bendradarbiavimo ir bendravimo su kitomis kultūromis patirties, bet tik čia – Madride – mačiau benamį, gatvėje gulintį guolyje ir skaitantį knygą. Tik čia mačiau per visą kvartalą nusidriekusias eiles į miuziklą, kuris, pasirodo, vyksta jau daugiau nei metus, bet vis tiek žmonės veržiasi pamatyti. Tik čia nuolaidą į muziejų gali gauti ne tik vaikai, studentai ar senjorai, bet ir bedarbiai, o mokytojai ir dėstytojai daugumą muziejų gali lankyti nemokamai, nes juk jie yra tie, kurie ugdys jaunąją kartą. Vadinasi, mokytojams ir dėstytojams pirmiausia ir reikia susipažinti su tais kultūros lobiais, kad vėliau su jais galėtų supažindinti kitus, ugdyti jaunuomenę. O kaip galės ugdyti, jei patys neturės galimybės pamatyti, susipažinti su paveldu, tautos ir valstybės turtais – ir ne tik materialiais. Muziejai mielai dalinasi su visais, norinčiais pažinti kultūrą, tuo, ką per ilgus egzistavimo šimtmečius yra sukaupę.
Į universitetą norisi vis grįžti todėl, kad tik taip galima užtikrinti bendradarbiavimo tvarumą. Žinoma, jei pagrindinis tikslas yra turistauti, tai natūralu, kad renkiesi vis kitą šalį, miestą, universitetą. Jei norisi sukurti tai, kas yra ilgalaikiška, tvaru, tuomet reikalingas nuoseklus bendradarbiavimas, susitikimai, dalykiniai pokalbiai ir diskusijos, moksliniai darbai, projektai ir t. t. Tik tuomet gimsta idėjų naujiems projektams, veikloms, netgi iniciatyvoms, o kolegos mielai atskuba į pagalbą, kai reikia net ir išoriniams ekspertams „apginti“ kryptį ar net ir instituciją.
Taip prieš keletą metų įvykęs pirmasis dėstymo mobilumo vizitas peraugo į nuoseklų bendradarbiavimą, naujus projektus, bendras publikacijas, netgi bendradarbiavimą rengiant jaunuosius mokslininkus, todėl šiemetinio vizito metu buvo labai šaunu ne tik skaityti paskaitas šio universiteto studentams, bet ir dalyvauti net dviejų disertacijų gynime – kaip disertacijos gynimo komiteto narei ir kaip disertacijos bendravadovei. Gynimų metu ir teoriškai, ir praktiškai turėjau puikią galimybę pritaikyti tarpkultūrinės komunikacijos žinias ir kompetencijas, užmegzti naujų kontaktų kitoms bendradarbiavimo galimybėms.
Savo patirtimi dalinosi dr. Rasa Pocevičienė, Vadybos ir komunikacijos katedros docentė, Studijų ir mokslo koordinavimo tarnybos vadovė
