Kaip valdyti pinigus dar neturint didelių pajamų: patarimai jaunimui
Šios savaitės jaunimo laidoje „O tai kaip?“ gvildenama tema, kuri paliečia kiekvieną – net jei dar neturite didelių pajamų. Tai – finansinis raštingumas. Kaip tvarkyti savo pinigus? Kaip neįklimpti į skolas? Ir ar tikrai taupyti verta jau nuo pirmo euro? Į šiuos klausimus padės atsakyti mūsų viešnia – Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanė Erika Jonuškienė, kuri ne tik dirba su studentais, bet ir puikiai mato, su kokiais finansiniais iššūkiais šiandien susiduria jaunimas.
Kodėl, jūsų nuomone, finansinis raštingumas jaunimui šiandien yra toks svarbus?
Finansinis raštingumas yra būtinas ne tik jaunimui, bet ir kiekvienam žmogui. Vis dėlto jaunimas šiandien gyvena pasaulyje, kuriame socialiniai tinklai daro didžiulę įtaką. Matome, kaip gražiai gyvena kiti žmonės, kiek daug jie keliauja ir pramogauja. Žinoma, didelę įtaką daro ir draugai – tai, ką turi jie, noriu turėti ir aš. Galimybės vienu mygtuko paspaudimu įsigyti daiktą ar net kelionę yra labai didelės. Prie viso to prisideda ir prekyboje taikomos nuolaidos, kurios dar labiau skatina vartoti. Visa tai gali lemti didelius nuostolius ar net įklimpimą į skolas.
Kaip jaunimui reikėtų pradėti tvarkyti savo finansus gavus pirmąjį atlyginimą ar gaunant kišenpinigius?
Pirmiausia – planuoti. Reikia žinoti, kiek ir kokių pinigų gaunama, bei įsivertinti planuojamas išlaidas. Kaip ir kiekvienam žmogui, svarbu suprasti, kiek pajamų bus gauta ir kiek pinigų konkrečiu laikotarpiu reikės išleisti. Taip pat būtina įsivertinti, kas nutiks, jeigu planuotos pajamos visgi nebus gautos.
Ar verta planuoti biudžetą, jei pajamos dar labai mažos ar nereguliarios?
Biudžetą ir finansinį planą turėti būtina kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Tai reikalinga tam, kad ištikus nenumatytoms aplinkybėms turėtume finansinį rezervą. Jei jaunas žmogus neturi galimybės užsidirbti, studentui stipendija ar moksleiviui kišenpinigiai taip pat yra pajamos. Jas būtina fiksuoti, nes gyvenimas yra nenuspėjamas.
Kokias 2–3 klaidas dažniausiai daro jaunuoliai, gavę pirmuosius pinigus?
Viena dažniausių klaidų – emocinis pirkimas. Pamačiau, panoro, nepagalvojau, ar tikrai reikia – ir nusipirkau.
Taip pat daugelis jaunimo neplanuoja savo biudžeto. Pajamas dar susiskaičiuoja, tačiau išlaidas planuoja aplaidžiai. Vėliau nebežino, kur dingo pinigai ir ar pirkiniai iš tiesų buvo būtini.
Kaip atskirti „noriu“ ir „reikia“, kai aplink tiek pagundų?
Jeigu pirkinys ar paslauga yra reikalingi konkrečiai problemai spręsti – tai „reikia“. Tačiau jei tai tik trumpalaikis, impulsyvus noras, verta sustoti ir pagalvoti. Reikėtų savęs paklausti: kas nutiks, jei šio pirkinio neįsigysiu? Ar iš tiesų jausiuosi blogiau? Jei ne – greičiausiai tai yra „noriu“, o ne „reikia“.
Ar pastebite, kad studentams ar moksleiviams trūksta finansinių žinių?
Taip, pagrindinių finansinio raštingumo taisyklių žino ne visi. Šeimose šios temos ne visada aptariamos, o mokyklose trūksta nuoseklumo.
Socialiniai tinklai dažnai skatina vartojimą – kaip tai veikia jaunų žmonių finansus? Kaip susivaldyti?
Pirmiausia reikia ugdyti kritinį mąstymą. Socialiniai tinklai dažnai kuria iliuziją ar netikrą realybę. Turime savęs paklausti, ar tikrai norime gyventi taip, kaip rodo kiti.
Taip pat svarbu vengti emocinio pirkimo. Galima taikyti 24 valandų taisyklę – prieš perkant palaukti ir apsvarstyti sprendimą. Net paprastas veiksmas, pavyzdžiui, kortelės duomenų ištrynimas iš elektroninių parduotuvių, gali padėti sumažinti impulsyvius pirkimus. Emocijos dažnai nuslūgsta greitai.
Kokią sumą rekomenduotumėte turėti „juodai dienai“?
Tai priklauso nuo pajamų, tačiau dažniausiai rekomenduojama turėti finansinę „pagalvę“, lygią 3–6 mėnesių būtinoms išlaidoms. Jaunam žmogui tai gali būti didelė suma, todėl pradėti galima nuo mažesnių tikslų – pavyzdžiui, 500–1000 eurų. Net ir toks rezervas suteikia daugiau saugumo.
Kaip išsiugdyti įprotį taupyti?
Taupymo įprotį reikėtų ugdytis nuo pirmųjų kišenpinigių. Svarbu neišleisti visos sumos iš karto, o dalį atsidėti. Net ir vienas euras yra taupymo pradžia. Nuoseklumas ilgainiui duoda rezultatų.
Kada jūs pati pradėjote domėtis finansiniu raštingumu?
Domėtis pradėjau studijų metais. Studijavau su apskaita, vadyba ir finansais susijusius dalykus. Tuo metu informacijos iš kitur gauti buvo sudėtinga, todėl daug kas atėjo per mokslą. Būtent tada pradėjau planuoti savo asmeninį biudžetą.
Kada prasidėjo jūsų kelias Šiaulių valstybinėje kolegijoje?
Šioje aukštojoje mokykloje pradėjau dirbti beveik prieš 20 metų. Karjerą pradėjau kaip dėstytoja, o šiandien einu dekanės pareigas. Man patinka dirbti su jaunimu – džiaugiuosi galėdama dalintis patirtimi ir padėti jiems pasirinkti savo kelią.