Skirtingi, bet vieningi: apie šiuolaikinius studentus, studijas ir pasirinkimą kurti ateitį Šiauliuose
Vita ir Remigijus Juknevičiai – dviejų Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto katedrų vedėjai – labai skirtingi, bet vieningi. Remigijus – Inžinerijos mokslų katedros vedėjas, kolegijoje dirba jau 21 metus. Vita, Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja, nors nėra akademinės aplinkos naujokė, čia skaičiuoja tik pirmuosius mėnesius. Nepaisant skirtingos profesinės patirties ir charakterių, abu sutaria dėl šiuolaikinių studentų poreikių, dėstytojams kylančių iššūkių ir priežasčių, dėl kurių verta rinktis studijas kolegijoje Šiauliuose.
Kolegija gyvenime atsirado anksčiau nei santuoka
Remigijus šypsosi prisipažindamas, kad dirbti kolegijoje pradėjo semestru anksčiau nei susituokė su Vita. Tik baigęs magistro studijas Šiaulių universitete, kuriame jau dirbo vyr. laborantu, gavo pasiūlymą dėstyti kolegijoje. Tai įvyko 2005 m. birželį, o belaukiant naujų mokslo metų pradžios, Šiaulių universiteto priėmimo tarnyboje, kurioje dirbo tą vasarą, Remigijus pirmą kartą sutiko Vitą.
Iš Raseinių kilusi Vita į Šiaulius atvyko nenoriai. Baigusi mokyklą svajojo studijuoti taikomąją matematiką Kauno technologijos universitete, bet ten neįstojo. Tačiau atrado save srityje, kurioje nesitikėjo – viešajame administravime. Vos baigusi bakalauro studijas, pradėjo dirbti Viešojo administravimo katedroje reikalų tvarkytoja tame pat Šiaulių universitete, kur susipažino su Remigijumi. Nuo čia jų keliai nebesiskyrė.
Remigijus dėstytojo profesinį kelią pradėjo nuo techninės mechanikos dalyko, kuris pačiam studijuojant atrodė be galo sunkus. Nesibaigus pirmiesiems darbo kolegijoje metams, sulaukė pasiūlymo tapti Transporto inžinerijos studijų katedros vedėju, kuriuo dirbo 16 metų. Jis prisimena, kad ši pradžia buvo nedrąsi: „Atėjau tik po studijų, dar mažai dėstęs, o čia 20 pavaldžių darbuotojų!“ Vėliau tapo Verslo ir technologijų fakulteto prodekanu, o nuo pernai – Inžinerijos mokslų katedros vedėju.
Vita pradėjo dėstyti viešojo administravimo organizacijų teorijas pirmajame magistrantūros kurse. Ilgainiui dėstomų dalykų daugėjo, atsirado galimybė dirbti ir magistro studijų programoje. Kai Vilniaus universitetas susijungė su Šiaulių universitetu, ji tapo studijų programos komiteto pirmininke. Nors 2023 metais Vita priėmė rimtą iššūkį, tapdama mokslo inovacijų patarėja Vidaus reikalų ministerijoje (Lietuvos mokslo taryba), nepasitraukė ir iš akademinio gyvenimo. Toliau dėsto viešosios politikos ir politikos analizės kursą magistrantams Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, vyksta dėstymo vizitams pagal „Erasmus+“ mainų programą. Kolegijoje dirbti pradėjo tik šių metų kovą.
Itin skirtingi Vita ir Remigijus vienas kitam tapo atsvara ir atrama tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbe. „Remigijus labai patikimas, ramus. Aš – empatiška, greitai įsitraukianti į veiklas. Be jo palaikymo dalis jų būtų neįmanoma“, – pasakoja Vita. Remigijus ją palaikė, kai po jų pažinties stojo į magistrantūrą, vėliau – į doktorantūrą, gynėsi disertaciją. Tuo metu gimė dar dvi jų bendros gyvenimiškos disertacijos – dabar jau 17-metė Pija ir 15-metis Tadas.
Tarp buvusių studentų – ir aktorius, ir Seimo narys
Vita vertina šiuolaikinių studentų iniciatyvumą: „Jiems nebeužtenka pasakyti „nes aš taip sakau“. Jie nori argumentų, kriterijų. Tam, kad vyktų kokybiškas studijų procesas, studentas neturi būti pasyvus jo dalyvis, tas, kuriam tik nuleidžiama informacija. Jis turi įsitraukti ir tapti mokymosi proceso partneriu“. Vita linki, kad studentai neapsiribotų tik paskaitomis, namais ir darbu, o išnaudotų visas galimybes, kurių ji savo studijų metais dar neturėjo. „Į „Erasmus+“ pirmą kartą važiavau tik magistrantūros metais. Dabar keliauju kaip dėstytoja, mokslininkė. Kokios nuostabios šios patirtys! Praplėti savo kompetencijas, pagerini anglų kalbos įgūdžius ir profesines, socialinio bendravimo žinias. Studentai gali važiuoti į trumpalaikius „Erasmus+“ mainus (BIP‘us), kad bent šiek tiek išbandytų save kitame kontekste. Mano palinkėjimas – nebijoti ir didžiuotis tuo, kad bandai kalbėti svetima kalba“, – studentus drąsina Vita.
Daugiau nei pusantro tūkstančio studentų dėstęs Remigijus prisimena labai skirtingus absolventus. „Vieną atsimenu, nes tėvas jį rytais atveždavo į paskaitas, bet iki paskaitų šis nenueidavo. Yra absolventų, pasiekusių sėkmės visiškai kitose srityse – aktorius Gytis Pintulis arba „Brolių medaus“ įkūrėjai, bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai. Žinoma, yra ir labai gerų savo srities specialistų, dirbančių, pavyzdžiui, techninės apžiūros centruose, autoservisuose, vairavimo mokyklose“, – vardina katedros vedėjas.
Vita bene geriausiai atsimena tokius pat kaip ji „krapštukus“: „Darbštuolius-studentus, su kuriais parengėme bendrus mokslinius straipsnius, įgyvendinome projektus. Taip pat įsimena ir netradiciniai studentai – praktikai. Jie ateina studijuoti jau turėdami darbinės patirties, yra labai aktyvūs paskaitose. Tie žmonės neatitinka sistemos, bet padeda gerinti studijų kokybę, kadangi turi savo nuomonę, diskutuoja, drąsiai dalijasi praktiniais pavyzdžiais“. Tarp Vitos absolventų yra ir savivaldybių tarybų narių, ir savivaldybių administracijų atstovų, net vienas Seimo narys.
Koks dėstytojas yra geras, kuo patraukli kolegija ir Šiauliai?
Remigijus abejoja, ar dauguma studentų pavadintų jį geru dėstytoju: „Būna, kad ir skolą parašau. Bet pasitaiko ir studentų, kurie visą semestrą keikia dėstytoją kaip blogą, o vėliau studentų apklausoje jį įvardina kaip sąžiningiausią: daug reikalavo, jie reikalavimus įvykdė ir buvo aiškiai įvertinti. Gero dėstytojo recepto nenusakysi. Svarbiausia – kalbėtis su studentais, nebūti tik informacijos perdavėju. Juk visi po tam tikro laiko atsimena tik emociją, ne visą informaciją. Dėstytojo užduotis – suteikti studentui tą emociją“.
Vita pritaria, kad studentas turi jausti dėstytojo nuoširdumą, matyti pastangas maksimaliai padėti: „Dėstytojas turi suteikti studentui galimybę augti, nenuneigdamas jo stipriųjų pusių. Man labai nepatinka, jei dėstytojas ateina į auditoriją tik parodyti savo kompetencijos ir žinių, kaip viršenybės prieš studentus. Aš savo studentams sakau, kad neateinu jų mokyti, o ateinu mokytis kartu su jais“. Atvirumas, ryšys ir pozityvumas, pašnekovės nuomone, yra tos stipriosios pusės, kurios leidžia užtikrinti, kad studentai ateitų ir išeitų su teigiama emocija ir prisimintų studijas palankiai.
Vitos pastebėjimais, studijos kolegijoje pritraukia žingeidžius žmones, norinčius praktinių žinių. „Matau ryšį tarp universiteto ir kolegijos, – sako vedėja, – mes galime glaudžiai bendradarbiauti. Pavyzdžiui, mūsų katedros absolventai gali drąsiai stoti į VU ŠA magistrantūros, vėliau – ir doktorantūros studijų programas“.
Po studijų kolegijoje, Remigijaus skaičiavimais, greičiausiai pasiekiamas aukštasis išsilavinimas Šiaulių regione: „Po trijų metų nuolatinėse studijose esi pasiruošęs darbo rinkai. Jeigu nori toliau siekti magistro laipsnio, yra universitetų, kuriuose galimos tolimesnės inžinerinės studijos iš karto po kolegijos, pavyzdžiui, KTU“. Jei pačiam dabar reikėtų studijuoti, būdamas mechanikos inžinieriumi Remigijus vis dėlto rinktųsi elektros ir automatikos inžinerijos studijų programą. Jas regionuose remia tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek stipendijas studentams skirianti įmonė „Ignitis“. Šios krypties studentus remia ir kitos įmonės, pasirašo trišales sutartis, kad tik vėliau absolventai ateitų pas juos dirbti. „Tai nėra mano katedros kuruojama programa, bet mano akimis – be galo perspektyvi“, – sako Inžinerijos mokslų katedros vedėjas.
Vita pabrėžia žmogaus svarbą technologijų pasaulyje: „Inžinerija yra ateitis, bet be žmogaus technologijos neveikia. Mūsų Vadybos ir komunikacijos katedros paruošti specialistai gali tapti partneriais inžinieriams – jų dėka produktai pasiekia vartotojus“.
Kodėl verta studijuoti Šiauliuose? Vita vardina privalumus: „Smagu nuvažiuoti į Vilnių, bet dar smagiau grįžti, nes Šiauliuose gali girdėti paukščių čiulbėjimą, kvėpuoti švaresniu oru, pasiekti bet kurį tašką net pėsčiomis. Yra puikios galimybės save realizuoti, nes čia turime stiprių verslo atstovų. Šiaulius matau kaip augantį ir stiprėjantį miestą. Čia žmonės vieni kitus labiau pažįsta. Didesniuose miestuose dažnai žmogus tampa svetimas, ten visko daug, didžiulė konkurencija, sunkiau megzti asmeninius ryšius. O kolegijos bendradarbiavimas, partnerystės su įvairiomis organizacijomis, įmonėmis, įstaigomis studentams suteikia ne tik platesnes praktikos galimybes, bet ir atveria darbo perspektyvas. Čia yra puikus miestas, kuriame gali sukurti šeimą ir namus“.
Kalbino Marina Visockienė
