Studijos tapo bendru šeimos sprendimu: „Kada, jei ne dabar?“
Šiaulių valstybinę kolegiją studijoms renkasi ne tik pavieniai įvairaus amžiaus ir interesų studentai, bet ir šeimos. Viena tokių – sutuoktiniai iš Pakruojo Artūra ir Mindaugas Kalasūnai. Artūra šiuo metu yra Įmonių ir įstaigų vadybos ištęstinių studijų programos antrakursė, Mindaugas Statybos ištęstines studijas kolegijoje baigė prieš trejus metus. Kas lėmė šiuos pakruojiečių studijų pasirinkimus, su kokiais iššūkiais susidūrė studijuodami ir kodėl kolegiją drąsiai rekomenduotų kitiems?
Vėl krimsti mokslo šaknis – po 20 ir daugiau metų pertraukos
Mindaugas pasakoja, kad sprendimą studijuoti lėmė darbo rinka. Turėdamas apie 20 metų praktinės patirties statybų srityje suprato, jog norint išlikti konkurencingam vien patirties nebepakanka. Šiaulių valstybinę kolegiją studijoms pasirinko dėl jam patogios geografinės padėties. „Tai artimiausia švietimo įstaiga, apie kurią girdėjau labai gerų atsiliepimų“, – pasakoja pašnekovas ir tikina, kad pasirinkimas nenuvylė. „Lūkesčius pateisino su kaupu. Kaip juokaudavo dėstytojai, studijos tikrai „prajudino dėžutę“, – šypsosi rodydamas į galvą Mindaugas.
Jam, kaip studijų metu darbą turėjusiam žmogui, buvo itin patogi jų forma – ištęstinė. Čia vyrui antrina ir Artūra: „Tuo metu, kai studijavo, Mindaugas dirbo savarankiškai, todėl pats susidėliodavo darbus taip, kad galėtų ir paskaitose dalyvauti, ir sesijai pasiruošti. Aš šiuo metu dirbu biudžetinėje įstaigoje, tai operatyviai susitvarkome pažymas ir ramiai važinėju į dviejų savaičių paskaitas rudenį ir pavasarį. O jei turiu paskaitų metu būti darbe, irgi nesunkiai susitariu su dėstytojais“. Mindaugas pritaria žmonai, kad darbdavių lankstumas šiuo atveju itin svarbus.
Sutuoktiniai vienbalsiai sutaria, kad abiem studijų pradžia nebuvo lengva. „Ne juokas vėl eiti mokytis praėjus 22 metams po mokyklos baigimo, o Mindaugui – dar daugiau“, – skaičiuoja Artūra. Ji, kaip ir vyras, pirmą kartą studente tapo būtent ŠVK. Nors pradėjus studijuoti neramino didelis informacijos kiekis, intensyvios paskaitos, nauji teoriniai dalykai, Artūra tikina, kad sunkumus, išėjimą iš įprastos komforto zonos jiems padėjo įveikti ne tik vienas kito palaikymas, bet ir draugiški bendrakursiai, paslaugūs dėstytojai: „Labai patogu, kad visuomet gali kreiptis į dėstytojus pagalbos arba patarimo, parašai kažkokiu klausimu ir žiūrėk, jau per valandą kitą gauni atsakymą“.
Artūra sako, kad, kitaip nei vyrui, darbui aukštojo mokslo diplomo poreikio jai nebuvo: „Daug metų sėkmingai dirbau pardavimuose, bet vieną dieną grįžusi namo pasakiau sau, kad pardavimų nebenoriu, turiu gyvenime kažką keisti. Ir... išėjau iš darbo. Tikslingai stojau būtent į Šiaulių valstybinę kolegiją ir konkrečiai į Įmonių ir įstaigų vadybą. Šią sritį pasirinkau, nes jaučiu, kad ji man artima“.
Privalumai nugali sunkumus
Mindaugas puikiai prisimena vieną pirmųjų savo paskaitų, kurių metu dėstytoja parodė ant sienos pakabintą vieno studento baigiamojo darbo projektą sakydama, kad visi kažką panašaus studijų pabaigoje turės padaryti. Vaizdas iš pradžių šokiravo, bet studijų pabaigoje vis dėlto projektą padarė! „Ir ne aš vienas padariau, visa grupė padarėme. Gal tik pora bendrakursių drauge su mūsų srautu studijų nebaigė. Bet, kiek žinau, jie pasiėmė pertrauką studijose ir vėliau sugrįžę mokslus vis dėlto baigė“, – pasakoja Mindaugas. Vienu iš studijų privalumų jis vadina būtent galimybę prireikus pasiimti akademines atostogas ir vėliau tęsti studijas.
Prie tokių privalumų priskiria ir kolegijos studentams sudarytas sąlygas pagal „Erasmus+“ mainų programą vykti į užsienį ne tik studijoms, bet ir praktikai. Jis gamybinę praktiką atliko Jungtinėje Karalystėje: „Puiki galimybė, kuria visiems linkiu pasinaudoti. Man užsienis nebuvo visiškai nauja patirtis, nes jau buvome ten gyvenę ir dirbę. Tačiau jaunam, dar savęs ieškančiam žmogui – tai proga pamatyti, kaip gyvenama ir dirbama kitoje šalyje, praplėsti akiratį, pažinti kitas kultūras ir užmegzti naujų ryšių.“
Studijų metais įgytas žinias, toliau dirbdamas statybos srityje Mindaugas pritaiko ir šiandien: „Buvau stiprus praktikas, bet man trūko teorijos, skaičiavimų, susijusių su statybomis. Iš tikrųjų, nepagražinant, labai labai reikalingos žinios.“
Artūra antrina: „Viena dėstytojų studijų pradžioje žadėjo: „Studijų gale galėsite palyginti savo pirmą ir paskutinį darbą ir tada suprasite, ko iš tikrųjų išmokote.“ Jau dabar matau, kaip po truputį tobulėju. Kas pradžioje atrodė sunku, dabar žymiai lengviau įveikiama, vadybos įgūdžiai jau dabar praverčia verslo konsultantės darbe“.
Studijuoti niekada nevėlu
Mindaugui studijuoti teko pandemijos laikotarpiu. „Šis papildomas iššūkis išmokė ir gerų dalykų: savarankiškai susirasti informaciją, ją apdoroti, susisteminti ir sėkmingai panaudoti. Žinoma, trūko gyvo bendravimo, galbūt kai kurių paaiškinimų“, – prisimena pašnekovas ir džiaugiasi, kad dabar žmona studijuodama turi galimybę gyvai dalyvauti paskaitose.
Paklausta, kaip sekasi studijas derinti su darbu, buitimi ir šeima, Artūra neslepia, kad Mindaugui buvo šiek tiek lengviau – didžiąją dalį namų ruošos darbų atlieka ji. Vis dėlto antriems studijų metams pakruojietė nusiteikusi optimistiškai: „Mūsų sūnui jau keturiolika, jis gana savarankiškas, o kai išvažiuoju į paskaitas, vakarienę gali pagaminti ir Mindaugas“.
Mindaugas savo ruožtu neatmeta galimybės grįžti studijuoti į ŠVK kitą studijų programą, ypač vilioja antrą kartą studijuojantiems kolegijos siūloma 50 proc. nuolaida studijoms. „Šiuo metu planuoju pasiimti keletą trūkstamų kreditų kitoje mokslo įstaigoje, bet tik todėl, kad ŠVK nėra man reikalingų transporto statinių srities dalykų“, – pasakoja pašnekovas. „O vėliau jau baigiu įkalbėti, kad irgi Įmonių ir įstaigų vadybos programą ŠVK rinktųsi“, – planus atskleidžia Artūra.
Ką pasakytų tiems, kurie dvejoja ir abejoja dėl studijų Šiaulių valstybinėje kolegijoje? „Kaip sakoma, ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj. Nelaukite! Studijų metai praskrieja: pirmas, antras kursas, žiūrėk – jau trečias, o ketvirtame praktiškai galvoji jau tik apie baigiamąjį darbą“, – skaičiuoja Mindaugas. Artūra pritaria, kad studijuoti – niekada nevėlu: „Amžiaus cenzo čia nėra, matau tarp studentų ir jaunesnių, ir vyresnio amžiaus žmonių. Svarbiausia – išdrįsti!“
Kalbino Marina Visockienė, asmeninio albumo nuotraukos
