Dėstymo vizitas Lenkijoje suteikė galimybę tobulinti asmenines ir profesines kompetencijas
Šių metų rugsėjo 12–14 d. su dėstymo mobilumo vizitu pagal mainų programą „Erasmus+“ lankiausi Lenkijoje, Liublino socialinių mokslų universitete.
Kontaktas užsimezgė ir vizitas imtas planuoti dar šių metų birželį dalyvaujant mokymosi vizite Makedonijos universitete ir programos „Erasmus+“ koordinatorių asociacijos organizuotame susitikime ERACON2022, kuris šiemet vyko Salonikuose (Graikijoje).
Šio mobilumo vizitas buvo įdomus ir tam tikra prasme unikalus tuo, kad teko ne tik (kaip įprasta dėstymo vizituose) vesti užsiėmimus ir pristatyti savo aukštąją mokyklą priimančios institucijos studentams. Šį kartą teko dar dalyvauti ir vesti užsiėmimus pagal mišrią intensyvią programą (ang. BIP) studentams ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Vokietijos, Bulgarijos, įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Mišrios intensyvios programos metu kartu su studentais teoriškai ir praktiškai gilinomės į patirtinio mokymosi koncepciją ir metodiką: nagrinėjome patirtinio mokymosi esmę, aiškinomės, kada patirtis tampa mokymosi įrankiu, nustatinėjome savo mokymosi stilių pagal D. Kolbo patirtinio mokymosi modelį, tiesiogine (taikant LEGO serious play metodiką) ir perkeltine prasme konstravome labiausiai įsimintinas ir pamokančias savo patirtis, pristatinėjome jas kitiems, diskutavome ir analizavome įvairias situacijas ir mokėmės jas panaudoti mokymuisi.
Kiek sėkminga ir reikalinga tai buvo studentams, galima nesunkiai suprasti iš užsiėmimų pabaigoje pateiktų refleksijų: „jaučiausi įtrauktas ir motyvuotas“, „labai patiko praktinės veiklos, įtraukiančios, skatinančios diskutuoti, analizuoti savo patirtį“, „džiaugiuosi sužinojęs apie save naujų dalykų“, „galėjome mokytis vieni iš kitų“, „jaučiausi saugiai ir laisva dalintis savo patirtimi“, „tai bus naudinga man ateityje“, „pasimokiau, kaip rengti prezentacijas“.
Mišri intensyvi programa sudarė sąlygas pabendrauti ir pasidalinti mobilumų, praktikų, studijų organizavimo patirtimi su kolegomis iš Liublino socialinių mokslų universiteto (Lenkija), Sofijos medicinos universiteto (Bulgarija), kalbos mokyklos ir mokymo centro „Anarioti mokykla“ (Graikija), Baltijos tarptautinės akademijos Rygoje (Latvija) ir t. t.
Su priimančiąja institucija – Liublino socialinių mokslų universitetu – aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, dalintasi patirtimi organizuojant vis populiarėjančias mišrias intensyvias programas, kurių esminis bruožas yra tai, kad programoje derinamas nuotolinis ir kontaktinis darbas. Beje, pastarasis gali būti ir tik 5 dienos. Tai patrauklu tiems studentams, kurie dėl įvairių priežasčių negali išvykti į užsienio šalis studijuoti visą semestrą.
Intensyvi ir turtinga buvo vizito kultūrinė programa: aplankytas Liublino senamiestis, prisiminta ir kitu „kampu“ paanalizuota Dviejų Tautų respublikos svarba ir reikšmė, susipažinta su architektūrinėmis Liublino įžymybėmis, kultūriniu paveldu, tradiciniais verslais ir amatais. Aplankyti ir Liublino požemiai, pasigrožėta Lietuvos aikšte, naudojantis vaizdo įrašų realiu laiku portalu, jungiančiu Vilnių ir Liubliną, „pamojuota“ Vilniui.
Visa tai buvo puiki galimybė man, kaip tarptautinės ir tarpkultūrinės komunikacijos dėstytojai, tobulinti savo asmenines ir profesines kompetencijas. Kaip jau ne kartą esu sakiusi, galimybė patirti kultūrą iš vidaus per savą ir kitų patirtį, galimybė pasidalinti sava ir susipažinti su kolegų patirtimi, matyt, ir yra labiausiai motyvuojantys stimulai važiuoti, dalintis, ieškoti ar pačiai kurti bendradarbiavimo planus ir galimybes.
Vadybos ir komunikacijos katedros docentė dr. Rasa Pocevičienė
